Sako, speigas ateina

Pradėsiu nuo oro, kaip jau įpratau per paskutinius kelis įrašus. O oras toks, kad geriau sėdėti namie, nes šaltukas darosi jau visai rimtas. Dienos metu laikosi apie -13oC, o ant savaitgalio sinoptikai rimtu balsu naktimis žada net -32 laipsnių speigą. Akivaizdu, kad tokiu oru lauke niekas nedirba. Visa laimė, kad mano sienos iškilo kaip buvo suplanuota per tris dienas. Jas baigė ręsti sausio 25d., praeitą trečiadienį. Deja, stogininkai jau nesuspėjo pradėti darbų. Sako, dirbam kai yra ne daugiau -10 šalčio. Nors vasaris statistiškai yra šalčiausias mėnuo, bet viliuosi, kad šis staiga užėjęs šaltukas kiek atslėgs ir stogų meistrai galės pradėti konstruoti stogą.
O jei grįžtant prie sienų. Na jau vien tas faktas, kad slype pagaliau iškilo visai rimta dėžutė, tai, be abejo, džiugina širdį. Nes labai nesmagu mokėti krūvas pinigų į priekį (be avansų nė iš vietos),  kai rezultato nesimato jokio: poliai žemėje, rostverkas irgi vos išlindęs iš po sniego, langai gaminami kažkur ceche, namas statomas irgi ceche. Žodžiu, dabar bent yra į ką pažiūrėti.
Įėjus i namo vidų, kuriame tik plikos rąstinės sienos, suvoki, kiek dar daug visko reikia įrengti, pakol ši vieta taps gyvenama. Rąstus, beje, reikės šlifuoti, nors aš galvojau, ar skaičiau, kad jei džiovinti, tai šios procedūros nebereiks - deja, klydau. Apačioje vaizdeliai, kaip dabar viskas atrodo. Man medis patinka, nepalyginsi su šaltu negyvu mūru. Vis tik mediena yra tradicinė, per amžių amžius naudojama statybinė medžiaga ir, manau, dar ilgai taip bus.